REFLEKTYVAUS MOKYMOSI NAUDA SUAUGUSIŲJŲ PAMOKOSE

Dėmesio, atidarykite naujame lange. PDFSpausdintiEl. paštas

Ar mano pamokos suaugusiųjų klasėse netapo rutina, ar ne laikas „pasitikrinti“ ir atnaujinti darbo su suaugusiaisiais gebėjimus? Refleksija. Būtent, „jos didenybė“ privertė atsigręžti į asmeninę andragoginę patirtį bei užduoti sau šiuos klausimus.

Telšių švietimo centrui paskelbus informaciją apie Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos kvietimą į andragogų praktikų edukacinės veiklos gebėjimų tobulinimo mokymus, nedvejodama panorau juose dalyvauti. Suaugusiųjų mokymo ekspertai dr. Vilija Lukošūnienė ir Arūnas Bėkšta paruošė kiekvienam besimokančiajam aktualią „Aštuonių andragoginio meistriškumo pamokų“ programą. Pirmomis mokymų dienomis aiškinomės pagrindinius konstruktyvizmo teorijos bei kontekstualaus mokymosi sampratos teiginius. Aptarėme pažintinių gebėjimų kaitą bei kūrėme mokymų programas skirtingo amžiaus grupėms. Analizavome vertybinių nuostatų ir reflektyvaus mokymosi reikšmę suaugusiųjų mokymosi sėkmei. Po kiekvienos temos buvo atliekamos užduotys, diskutuodavome porose ar grupelėse. Taip reflektuodami sužinojome apie kolegų turimą patirtį, tuo pačiu geriau pažinome ir save.

Pirmos dalies mokymų pabaigoje lektoriai pateikė keletą refleksijos pratimų pavyzdžių bei pasiūlė išbandyti juos savo darbe. Šią užduotį atlikti nusprendžiau mokinių profesinės karjeros planavimo pamokoje tema „Vertybių pažinimo svarba, priimant karjeros sprendimus“. Pamokoje ugdoma karjerai svarbių asmenybės charakteristikų pažinimo kompetencija. Siekiama, kad mokiniai suprastų, kaip asmeninės ir darbo vertybės – principai, kuriais vadovaujamasi gyvenime, – paveikia karjeros sprendimus.

Po trumpos diskusijos apie vertybių sampratą klasėje vyko žaidimas. Jo metu buvo galima pirkti vieną iš pasiūlymų. Ribotas nusipieštų pinigų kiekis nulėmė įsigytų vertybių kiekį. Mokiniai iš anksto nežinojo, kiek pirkimo galimybių turės. Taupiusiems neišnaudoti pinigai liko beverčiais, o išlaidaujantiems jų pritrūko. Visai kaip realiame gyvenime – „jeigu būčiau žinojęs...“ Žaidimo pabaigoje mokiniai porose vieni kitų klausinėjo, ką darytų kitaip, jei turėtų antrą galimybę, dėl kurio veiksmo gailisi, kuriuo pirkiniu džiaugiasi, kada sunkiausia buvo apsispręsti ir t.t. Jų atsakymai – jau refleksija.

Norėdama atlikti mokymų metu užduotą namų darbą, šiai pamokai pritaikiau lektorių pasiūlytą „Metaforą“. Šis refleksijos pratimas tinka dalyvių emocinės būsenos atskleidimui. Klasėje įvairiose vietose prilipdžiau daug gyvūnų paveikslėlių. Kiekvienam mokiniui reikėjo išsirinkti tokį, kuris geriausiai atspindėtų tai, kaip jis šiuo metu jaučiasi. Pavyzdžiui, žuvelę pasirinkęs mokinys jautėsi, kaip „žuvis vandenyje“, nes, būtent, tokius pasirinkimus, kaip ir žaidime, darytų savo karjeros kelyje. Liūdną šuniuką pasirinkusiajam nepasisekė – neužteko pinigų svarbiausioms, jo manymu, vertybėms įsigyti.

Po trumpos diskusijos mokiniai sutiko, kad tiek patirtinių veiksmų, tiek emocinės būsenos refleksija pamokai suteikia prasmę. Apmąstyta ir įsivertinta veikla skatina planuoti tolimesnius žingsnius savo siekių įgyvendinimui. Šimtu procentų sutinku su andragoginio meistriškumo pamokų lektoriais, kad reflektyvus mokymasis skatina aktyvų ir sąmoningą įsipareigojimą – giluminį požiūrį į mokymąsi, savianalizę, problemų sprendimą.