Andragogika

Andragogika

Dėmesio, atidarykite naujame lange. PDFSpausdintiEl. paštas

Nežinau didesnio malonumo už pažinimą
Petrarka

 

Andragogika. Ką reiškia šis mažai kam girdėtas žodis? Tai suaugusiųjų mokymas, taip kaip pedagogika – jaunų žmonių mokymas. Visų pirma, kas gi yra besimokantis suaugusysis, kuo mokymosi situacijose jis skiriasi nuo nesuaugusio žmogaus? Suaugę žmonės negali būti traktuojami kaip kažkoks užbaigtas produktas vien dėl to kad jie jau sulaukė pilnametystės. Kalbėdami apie besimokančius suaugusius žmones galime išskirti tris pagrindinius dalykus:
– Mokymosi procesas suaugusiajam yra suvokiamas kaip kelias nuo priklausomybės į savarankiškumą;
– Mokymosi metu suaugusieji pasinaudoja turima patirtimi, geba susieti teoriją su praktika;
– Suaugusieji yra pasiruošę mokytis, kai pasijunta naujuose vaidmenyse;

Kadangi vaikų mokymasis mokyklose daugeliu atvejų yra prievartinis, ne vienas vaikas paprasčiausiai nesupranta, kam jis tą ar kitą dėstomą dalyką yra verčiamas mokytis, taigi todėl dažnai to mokytis ir nenori. Savaime aišku sunku išmokti tai, kas tavęs visai nedomina. Suaugusiųjų švietimas yra grindžiamas nuostata, kad jis yra savanoriškas. Praktika rodo, jog prievartinis „žinių kaupimas ateičiai“ daugeliu atvejų nėra produktyvus. Tuo tarpu suaugusiųjų „mokymosi variklis“ yra jų sąmoningas noras mokytis. Suaugę besimokantys patys nusprendžia ką?, kada?, kokiu greičiu? Ir kaip? jie nori mokytis.
Tada kyla dar vienas klausimas, o kam gi suaugusiam žmogui reikalingas mokslas ir kodėl suaugusieji mokosi? Žiūrint pragmatiškai, šis klausimas atrodytų retoriškas. Tačiau kiekvienas truputį pagalvojęs atsakytų – mokslas reikalingas todėl, kad gyvename informacijos amžiuje, tai gi kiekvienam ko nors siekiančiam žmogui svarbu neatsilikti nuo gyvenimo. Dar vienas aspektas – konkurencija, o ji, kaip žinome, taip sparčiai didėja, taip pat ir darbo rinkoje, todėl svarbu išlaikyti savo darbo vietą. Žodžiu priežasčių yra daug. Todėl vis daugiau ir daugiau suaugusių žmonių nusprendžia tęsti mokslus ir ateina į švietimo įstaigas, teikiančias tokią galimybę. Tačiau apsisprendimas tęsti mokymąsi nėra toks lengvas, kaip gali pasirodyti. Daugelis suaugusių žmonių atsineša neigiamą mokymosi patirtį iš mokyklos, todėl jų manymu, atėjęs į auditoriją dėstytojas ar mokytojas turi vieną tikslą – juos išmokyti. Deja tai netiesa. Andragogas – žmogus dirbantis su suaugusiųjų grupėmis kelia sau kitokį tikslą – sudaryti sąlygas mokytis kartu. Mokymasis kartu reikalauja daug pastangų, tačiau tai ir labai didelis potencialas tiek besimokantiems, tiek jų mokytojams. Besimokantiems – kaip savo patirties gretinimas su kitų patirtimi, kaip galimybė diskutuoti, lavinti įsiklausymo, argumentavimo įgūdžius. Todėl andragogo ir besimokančiųjų santykiai mokymosi procese turi būti tikrai glaudūs. Tačiau mokymosi sėkmė priklauso ir nuo daugelio kitų veiksnių, kurie reikalauja ir andragogo ne tik teorinių žinių, bet ir profesionalumo dirbant su suaugusiais.

 

Andragogika plačiau

Dėmesio, atidarykite naujame lange. PDFSpausdintiEl. paštas

Nors suaugusiųjų švietimas Lietuvoje vykdomas jau ilgą laiką, terminas „andragogika“ vis dar nėra pakankamai žinomas plačiajai visuomenei. Andragogikos mokslo terminas sudarytas iš graikų kalbos žodžio aner (kilm. Andros), kuris reiškia „vyras, ne berniukas“, kitaip tariant – suaugęs žmogus. Labiausiai „andragogiką“ išpopuliarino vienas iš šiuolaikinio suaugusiųjų švietimo klasikų amerikietis Malcolmas Knowlesas (1913-1997). Lietuvoje andragogikos terminas imtas vartoti atgavus nepriklausomybę, VDU edukologijos katedra net teikė andragogo magistro ir bakalauro kvalifikacijas.

Suaugusį mokinį ir vaiką skiria 4 pagrindiniai dalykai:

Patirtis – kiekvienas suaugęs mokinys į mokymosi procesą atsineša savo individualią gyvenimišką patirtį, todėl yra nusipelnęs andragogo-mokytojo pagarbos.

Motyvacija – besimokantis suaugusysis turi ne tik išorinę, bet ir vidinę motyvaciją ir ateidamas mokytis turi savo tikslus ir ketinimus, kuriuos mokytojui svarbu žinoti siekiant sėkmingo ir prasmingo darbo.

Savarankiškumas – suaugęs mokinys turi gebėjimų savarankiškai mokytis, planuoti ir kontroliuoti savo mokymosi procesą. Andrologo-mokytojo tikslas leisti besimokantiesiems jausti saugiais ir pasitikėti jų atsakingumu.

Atsakomybė – suaugusieji besimokantieji turi didelį atsakomybės už savo mokymosi proceso sėkmingumą jausmą.


Įteisinus suaugusiuosius, besimokančius kaip lygiaverčius mokytojui asmenis, ir pradėjus įvardinti juos kaip pagrindinius subjektus, lemiančius mokymosi sėkmę mentoriavimo veikla tampa viena iš suaugusiųjų – švietėjiško ir besimokančiojo –sąveikos formų. Mentoriavimo veikla vadinama įvairiais vardais ir pasireiškia įvairiais stiliais, tačiau dažniausiai reiškia metodą, kurio pagalba mažiau patirties turintis individas gali mokytis iš labiau patyrusio.

Pagrindinės savybės, kuriomis turi pasižymėti andragogas yra šios: BENDRAVIMAS –siekiant motyvuoti žmogų keistis; PATIKIMUMAS ir NATŪRALUMAS – svarbus pasitikėjimas andragogu ne tik kaip savo dalyko ekspertu, bet ir kaip asmenybe. Bendraudamas su besimokančiaisiais andragogas turi išlikti savimi, nekonkuruoti ir tikslingai siekti savo tikslų. Svarbiausia prisiminti, kad tiek žinios, tiek gebėjimas, tiek jau minėtos savybės – remiasi į VERTYBES. Neturint nuostatos padėti žmonėms suvokti naujus dalykus, nuostatos dosniai dalytis savo patyrimu – visi sugebėjimai bus nieko verti.

Dirbant su besimokančiais suaugusiais svarbu taikyti aktyvius mokymo(si) metodus. Kiekvienas mokytojas-andragogas turi susidaręs jam priimtinų, jo dėstomą tematiką atitinkančių ir geriausių rezultatų duodančių metodų komplektą, kurį nuolat plečia. Dažniausiai naudojami šie metodai: grupės diskusija; projektų metodas; vaidmenų atitikimas; atvejų analizė; žaidimai; minčių lietus. Pagrindiniai aktyvių metodų taikymo tikslai yra gerinti atmosferą klasėje; įtraukti kaip galima daugiau dalyvių ir sudaryti galimybę jų bendravimui; aktyvinti besimokančiųjų jau turimas žinias bei stiprybes ir padaryti jas naudingas mokymuisi; sudaryti sąlygas atsipalaiduoti bei judėti.

Dirbant su suaugusiaisiais svarbiausia problema su kuria susiduriama yra motyvacija. Individualiuoju aspektu svarbu sudaryti kuo daugiau galimybių įvertinti individualiąją žmogaus situaciją, sukurti bendrauti palankią bendrauti aplinką. Taip pat svarbu maksimaliai atsižvelgti į žmogaus mokymosi poreikius ir didinti formalaus, neformalaus bei savaiminio mokymosi prieinamumą. Svarbu kelti ir vidinę motyvaciją. Organizaciniu aspektu darbą reikėtų pradėti nuo esminių dalykų: kliuvinių mokymuisi pašalinimo ir mokymosi kultūros bei teigiamo požiūrio į teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymo. Ekspertų teigimu, mokymasis yra vienas iš keturių esminių žmogų veikti skatinančių veiksnių dar vadinamų paskatomis.