Produktyvus mokymasis

„Pasimatuok profesiją‘‘ – galimybė mokytis kitaip

Dėmesio, atidarykite naujame lange. PDFSpausdintiEl. paštas

Parašė Telšių suaugusiųjų mokyklos Jaunimo ugdymo skyriaus vedėjas Darius Martinkus

„Nenoriu į mokyklą! Pamokose nuobodu‘‘, - rėžia dažnas šiuolaikinis jaunuolis. Iš tiesų daugelis pedagogų bei tėvų skundžiasi jaunuolių pasyvumu, nenoru mokytis, elgesio problemomis. Dalis mokinių blogai lanko mokyklą, nesistengia siekti gerų ugdymosi rezultatų, o kai kurie ir visai nustoja mokytis. Daugėja mokinių, nesugebančių įgyti net pagrindinio išsilavinimo. Kodėl jaunuoliams ugdymo procesas mokykloje darosi neįdomus, kaip jį patobulinti?

Dar prieš 40 metų amerikiečių pedagogai pastebėjo, kad moksleiviams kur kas įdomesnė darbinė veikla nei pamokos. Taip buvo įsteigta mokykla pavadinimu „Miestas kaip mokykla“ („City-As- School“). Mokiniai išbandė įvairias profesijas, dalį laiko mokydamiesi praktikos vietoje, dalį įprastose pamokose. Išbandę įvairias profesijas, jie suprato, kad, norint būti geru pasirinktos profesijos specialistu, reikia ir teorinių žinių. Moksleivių motyvacija mokytis sustiprėjo, nes užduotis pedagogai parinkdavo susijusias su moksleivių pasirinktomis profesijomis. Mokinių, kurie mokėsi pagal naująjį mokymosi būdą, pažangumas žymiai pagerėjo. Metodas greitai išpopuliarėjo ir buvo pavadintas produktyviuoju mokymusi.

Produktyvus mokymasis – tai alternatyviojo ugdymo modelis, padedantis mokykloje nuobodžiaujantiems jaunuoliams išlikti mokykloje. Produktyviojo mokymosi klasėse jaunuoliai tris dienas praleidžia mokykloje, kur mokosi matematikos, gimtosios ir užsienio kalbų, dalykų iš gamtos mokslų, technologijų ar socialinių mokslų. Dvi dienas jie mokosi praktikos vietose – verslo įmonėse, įvarias paslaugas teikiančiose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose. Produktyviojo mokymosi metodas taikomas dvejus metus (9-10 kl). Per juos mokiniai „pasimatuoja‘‘ 3-6 profesijas. Kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo pomėgius, domėjimosi sritis, gebėjimus, socialinius įgūdžius, sudaroma asmeninė mokymosi programa. Mokyklose sudaromos atskiros produktyviojo mokymosi klasės, kuriose mokosi tik 10-12 mokinių, dirba 2 mokytojai. Jeigu moksleivis atranda sau mėgstamą specialybę, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, jis gali toliau tęsti mokymąsi profesinėje mokykloje arba gimnazijoje ir įgyti vidurinį išsilavinimą.

Produktyvus mokymasis (PM) kaip alternatyva tradiciniam mokymuisi nuo 2012 metų atsirado ir Lietuvoje. Jį taikė trys šalies mokyklos: Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo centras, Kauno Rokų gimnazija ir Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija. Nuo 2015 metų PM pradės diegti dar 7 Lietuvos mokyklos, tarp jų ir Telšių suaugusiųjų mokyklos jaunimo ugdymo skyrius.Siekiant įgyvendinti PM metodą, mūsų mokyklos komanda, kurią sudaro administracijos atstovas, socialinis pedagogas ir 2 produktyvaus mokymosi mokytojai, pradėjo beveik metus truksiančius būsimų PM mokytojų ir visos mokyklos bendruomenės mokymus.Kovo mėnesio pradžioje mūsų mokykloje lankėsi Švietimo aprūpinimo centro konsultantai. Kartu su sertifikuotais produktyviojo mokymosi pedagogais jie vedė seminarą mokyklos bendruomenei bei mokyklos atrinktai PM komandai, dalijosi patirtimi apie produktyviojo mokymosi metodo taikymo galimybes.

Jeigu mokiniui per sudėtinga mokytis tradicinėje mokykloje ir jį traukia praktiniai darbai, tai jam verta išbandyti naująjį mokymosi modelį. Moksleiviai, susidomėję produktyviojo mokymosi metodu, gali kreiptis į Telšių suaugusiųjų mokyklos jaunimo ugdymo skyrių tel. 60262 el paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai , ieškoti informacijos mokyklos tinklapyje www.telsiusuaugusiuju.lt arba užsukti į Suaugusiųjų mokyklos jaunimo ugdymo skyrių adresu S.Daukanto 17, Telšiai.

 

ĮSAKYMAS DĖL PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Dėmesio, atidarykite naujame lange. PDFSpausdintiEl. paštas

 

2015 m. birželio 25 d.

Nr. V-680

Vilnius


Siekdama mažinti anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių ir pagrindinio ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro 2015 m. birželio 12 d. raštą Nr. (25.2)10ESAU-4-55 „Dėl mokyklų, diegiančių produktyvųjį mokymąsi“ ir vadovaudamasi 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457 „Dėl 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“, 115.6 papunkčiu:

1. T v i r t i n u Produktyviojo mokymosi organizavimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Produktyviojo mokymosi organizavimo tvarkos aprašu 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metais vadovaujasi šios mokyklos:

2.1. Jonavos jaunimo mokykla;

2.2. Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras;

2.3. Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras;

2.4. Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla;

2.5. Ukmergės r. Siesikų gimnazija;

2.6. Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla;

2.7. Telšių suaugusiųjų mokykla.

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. V-256 „Dėl Produktyviojo mokymosi organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.


Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė

 

 

Alternatyviojo ugdymo ir produktyviojo mokymosi samprata, svarba, prasmingumas, atsiradimo priežastys

Dėmesio, atidarykite naujame lange. PDFSpausdintiEl. paštas

1.1. Alternatyviojo ugdymo poreikis

Pagrindinis švietimo siekis globalizacijos kontekste yra padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę ir socialinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą.

Lietuvos Valstybinėje švietimo strategijoje 2013-2022 metams pabrėžiamas ir švietimo siekis užtikrinti asmens socialinę įtrauktį, sudarant plačias galimybes mokytis ir tobulinti savo gebėjimus. Tačiau šių tikslų įgyvendinimą apsunkina įvairūs nepalankūs reiškiniai, vienas kurių yra ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos. Šis reiškinys yra aktualus ne tik visoms Europos šalims, bet ir kitoms pasaulio šalims, nepriklausomai nuo jų socialinio ir ekonominio lygmens, todėl ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema nagrinėjama ir pasauliniu mastu. 2010 m. pasaulyje 31.2 milijono vaikų paliko mokyklą neįgiję net pradinio išsilavinimo ir jau pateko į anksti iš mokyklos pasitraukiančiųjų rizikos grupę (Opportunities lost: The impact of grade repetition and early school leaving. Global education digest 2012).

Šį reiškinį UNESCO įvardija kaip prarastų žmogaus galimybių ir žemesnės gyvenimo kokybės reiškinį, o jo aprėptį nagrinėja Globalaus švietimo visiems monitoringo ataskaitose (Education for All Global Monitoring Report 2012, 2013).

Kiekvienas anksti iš švietimo sistemos pasitraukęs jaunuolis turi susikūręs savo pasaulį, kuriame nėra vietos ne tik mokymuisi visą gyvenimą, bet ir sveikai gyvensenai, būsimai pozityviai tėvystei, siekiams kurti geresnį gyvenimą sau ir kitiems. Jo pasaulyje daugiau vietos užima nedarbas, skurdas, asocialaus ir kriminalinio elgesio modeliai, fizinės ir psichinės sveikatos problemos.

Ilgą laiką mokymosi krizę išgyvenęs žmogus vieną dieną nusprendžia pasitraukti iš švietimo sistemos dažnai nesuvokdamas visų skaudžių tolimesnių pasekmių jo paties gyvenimui, o visuomenė, ilgą laiką nekreipusi dėmesio į tokį jaunuolį ir nesuteikusi jam reikiamos pagalbos, praranda jį kaip pilnavertį visuomenės narį ir patiria didelius ekonominius ir socialinius nuostolius.

Atskiros Europos šalys (Suomija, Airija, Olandija, Estija ir kt.) yra paskaičiavusios, kokius didelius nuostolius sau ir valstybei atneša mokyklos nebaigęs asmuo, todėl anksti iš švietimo sistemos pasitraukiančių asmenų skaičiaus mažinimas yra įvardintas kaip reikšmingiausias siekinys strateginiuose Europos Sąjungos ekonomikos augimo dokumentuose: Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje “ET2020“ ir pažangų, tvarų ir integracinį augimą nusakančioje strategijoje „Europa 2020“.

Šiuose dokumentuose numatyta, kad 2020 metais anksti pasitraukiančių asmenų skaičiaus Europos Sąjungoje vidurkis turi būti ne didesnis nei 10 procentų. Nors Lietuva šį rodiklį pasiekė dar 2005 m., tačiau vadovaujantis Europos Sąjungos strateginiais siekiais ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemos sprendimas yra įtrauktas ir į Lietuvos strateginius dokumentus: „Lietuva 2030“ ir Valstybinę švietimo strategiją 2013-2022 , kuriuose numatyta, kad anksti pasitraukiančių asmenų skaičiaus vidurkis šalyje turi būti ne daugiau nei devyni procentai (1 pav.)


1.1.1 pav. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistika Europoje

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastys. Siekiant strateginiuose dokumentuose numatytų ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos sumažinimo rezultatų, tikslinga išanalizuoti šį reiškinį sukeliančius veiksnius ir nustatyti pagrindines priežastis.

Mokyklos nebaigimą sąlygojančios priežastys grupuojamos įvairiais aspektais:

1) makro lygmens priežastys: žemas socialinis ekonominis statusas, priklausymas įvairioms socialinėms grupėms, įskaitant tautines mažumas, vyriškoji lytis, tam tikros bendruomenės charakteristikos, darbo rinkos prieinamumas

2) mezo lygmens priežastys: namuose patiriamas stresas, pokyčiai šeimoje, ribota socialinė pagalba besimokantiems, konfliktinė namų ir mokyklos kultūra, prisiėmimas suaugusiems priskiriamų vaidmenų (darbas, vaikų auginimas);

3) mikro lygmens priežastys: silpna probleminių vaikų įtrauktis į mokymosi procesą akademiniu ir socialiniu aspektu, fizinės, protinės ir pažinimo negalios, įvairios priklausomybės, taisyklių ir elgesio normų nepaisymas, diskriminacija, asmens tapatybės praradimas. Išskirti mikro, makro ir mezo lygmenys gali būti skiriami į su mokykla susijusių ir su mokykla nesusijusių veiksnių grupes (1 lentelė).

1.1.1 lentelė. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos veiksniai

 

Veiksniai

Makro

Mezo

Mikro

Su mokykla nesusiję

veiksniai

· Žemas socialinis statusas:

• Priklausymas mažumoms

Lytis

• Gyvenamoji vieta

• Priklausymas jaunimo subkultūros grupei

•Imigracija/emigracija /dažnas gyvenamosios vietos keitimas

· Šeima:

• Mokyklos ir šeimos santykis/ryšys

• Suaugusiojo statusas

· Mokymosi sunkumai:

• Padidinta rizika

• Socialinė atskirtis

• Asmens identiteto problemos

• Gyvenimo vietos keitimas / trukdžiai

Su mokykla susiję

veiksniai

· Neveiksmingas drausmės palaikymas:

• Rekomendacijų pagalbai, konsultavimo paslaugų suteikimo stygius

• Negatyvi mokyklos kultūra

• Negatyvūs mokyklos valdymo santykiai

• Mokyklos struktūros trūkumai

• Neįvertinimas įvairių asmens negalių / mokymosi sutrikimų

• Mokyklos kultūros konfliktai

· Negatyvūs mokinių ir mokytojų santykiai:

• Nepatrauklus ugdymo turinys

•Pasyvūs mokymo metodai

• Nepaisymas skirtingų mokymosi stilių

• Pagalbos paslaugų suteikimo stygių

•Silpnas / mažas įsitraukimo laipsnis

• Pašalinimas iš mokyklos

 

Mokyklos nebaigimą sukeliantys veiksniai gali būti grupuojami į asmeninius, šeiminius (šeimos), socialinius, ekonominius, edukacinius.

Jie gali būti skirstomi į matomus/ lengviau identifikuojamus, kuriems priskiriami mokymosi pasiekimai ir elgesys, bei nematomus/ sunkiau identifikuojamus: neigiama vaikystės patirtis, sveikata, šeimos sudėtis, jau įgytas išsilavinimas, edukaciniai veiksniai (mokyklos struktūra, kultūra, materialinė bazė, pedagoginė veikla, bendras švietimo sistemos kontekstas) ir darbo rinkos įtrauktis.

Lietuvoje atliktas Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos tyrimas mokyklos nebaigimą sąlygojančias priežastis suskirstė į: 1) asmeninio pobūdžio: įgimtos su mokinio asmenybe susijusios priežastys, mokymosi sunkumai, socialinių įgūdžių stoka, emocinis ir psichologinis nesaugumas, draugų įtaka; įvairios žalingos priklausomybės, netinkamos vertybinės nuostatos; 2) socialinio ekonominio pobūdžio: šeimos mikroklimatas ir materialinė situacija, darbinė veikla; 3) struktūrinio pobūdžio: mokyklos mikroklimatas, mokyklos ir šeimos bei visos bendruomenės bendradarbiavimas, ugdymo turinio proceso konstravimas.

1.2. Alternatyviojo ugdymo (AU) samprata

Sąvokos AU apibrėžtis (1):

Alternatyva – pranc. Alternative, lot. Alterno – kaitalioju: būtinumas pasirinkti vieną iš dviejų galimybių. (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985, p. 25.).

Alternatyva - Būtinybė ar galimybė rinktis vieną iš dviejų ( Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1993, p.11).

Alternatyvus – lot. Alter – vienas iš dviejų – būtinumas pasirinkti vieną iš dviejų ar kelių viena kitą šalinančių galimybių” (Filosofijos žodynas, 1975, p. 26).

Šiuolaikinė sudėtinga ir nuolat besikeičianti socialinė – ekonominė bei kultūrinė – dvasinė . visuomenės erdvė naujai modeliuoja alternatyvaus ugdymo sampratą, versdama atsisakyti tradicinio jos suvokimo.

Alternatyvus ugdymas suprantamas kaip žmogų kurianti konstruktyvi sąveika ugdymo tikslo siekyje siejant su kultūros lobynu ir švietimu kaip kultūros vadyba(Targamadzė, 2010).

Vaikai mokosi įvairiais būdais ir pagal įvairius tvarkaraščius, švietimo sektoriuje siūlomos alternatyvos tarsi savaime užtikrina sąlygas, būtinas sukurti tokią mokymosi aplinką, kuri būtų tinkama skirtingą mokymosi stilių praktikuojantiems ir skirtingų mokymosi poreikių turintiems mokiniams.

Alternatyviojo ugdymo, AU mokyklos, AU programos sampratos apibrėžtis labai sąlyginė/sutartinė.

AU apibrėžtis priklauso nuo “šalies švietimo tradicijų, teisinio, kultūrinio ir kitokio konteksto” (Targamadzė, 2010).

Kitų autorių (Raymond, E. Morley, 1991) teigimu, alternatyvus ugdymas, tai būdas:

- užtikrinti, kad kiekvienas jaunuolis rastų būdą pasiekti bendruomenės užsibrėžtus švietimo tikslus.

- prisiderinti prie kultūrinės įvairovės, pasiūlant daug įvairių galimybių.

- pasiūlyti pasirinkimą, taip siekiant kiekvienam suteikti galimybę būti sėkmingam ir produktyviam.

- pripažinti kiekvieno individo pranašumus ir vertybes, ieškant ir suteikiant geriausių įmanomų galimybių visiems mokiniams.

- keisti mūsų mokyklų veiklą.

Sąvokos AU apibrėžtis:

R. Morley pateiktas B. Fizzell‘io požiūris į alternatyvų ugdymą iš, teigia, kad alternatyvusis ugdymas yra ne procedūra ar programa, o:

- grindžiamas įsitikinimu, kad yra daug įvairių būdų įgyti išsilavinimą, kaip ir daug įvairių aplinkų bei struktūrų, kuriose išsilavinimas įgyjamas.

- pripažįsta, kad visus žmones galima ugdyti;

- parodo, kad visuomenė yra suinteresuota užtikrinti, jog idealiu atveju visi įgytų puikų bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

- siekia pasiūlyti struktūrų ir aplinkų įvairovę, kad kiekvienas asmuo galėtų pasirinkti tokią struktūrą ar aplinką, kurioje jaustųsi galintis daryti pažangą.

Alternatyvusis ugdymas – kitoks kelias į vaiko sėkmę.

Kitoks? O Koks? Kas gali eiti tuo keliu? Kas nutiesė tą kelią? Kur to kelio pradžia? SĖKMĖ?

Alternatyviojo ugdymo istorija (Miller, 2000).

AU istorija yra spalvinga socialinių reformatorių ir individualistų, tikinčiųjų ir romantikų istorija (Ron Miller). Nepaisant šių žmonių skirtingumo, juos vienijo ypač didelis dėmesys socialinei, moralinei, emocinei ir intelektinei jaunuolių raidai. Jie skrupulingiau, negu tai daroma kitose valstybinių mokyklų programose, taikė tuos ugdymo metodus, kurie visų pirma ir puoselėja šiai raidai būtinas savybes.

AU pradininkai – trys filosofai: Ž.Ž. Ruso, J.H. Pestaocis, F.Frebelis. Ugdymas turi atitikti natūralią vaiko raidą, o ne visuomenės, prieštaraujančios viskam, kas organiška, natūralu ir dvasinga, poreikius.

AU sekėjai: DžozefasNefas, Francis Parkeris, Marija Montesori (1907 m. įkūrė “Vaikų namus”), Rudolfas Šteineris (1919 m. įkūrė Valdorfo mokyklą) ir kt.

AU kaip socialus judėjimas prasideda JAV 1967 -1972 m. Žlunga mokyklos “socialinio efektyvumo” koncepcija. IvanasIljičius“ DeshoolingSociety”, 1970; JamesMoffet “TheuniversalSchoolhouse”.

Demokratinėje visuomenėje dėl informacijos gausos mokymasis turi vykti visur bendruomenėje, besimokantiems turi būti suteikta mentorių pagalba, kad būtų atliepti jų poreikiai ir galimybės.

Alternatyvusis ar netradicinis ugdymas atsirado kaip pasipriešinimas sustabarėjusiam ir besikeičiančių socialinių žmogaus poreikių negebančiam atliepti atsakyti tradiciniam švietimui.

Alternatyvaus ugdymo atstovai pabrėžė, kad tradicinės pedagogikos mokyklai keliama pagrindinė misija – žinių įgijimas – slopina vaiko saviraišką, individualumą, iniciatyvą.

Kritikuotas manymas, kad visiems mokiniams galima pritaikyti tą pačią mokymo programą ir priversti juos visus domėtis tais pačiais dalykais.

XIX a. pab. –XX a.pr. ugdymo mokslas išsiskaido trimis požiūriais: Filosofiniu, psichologiniu ir religiniu.Atsiranda įvairios metodologinės prieigos.Atsiveria didesnės galimybės modeliuoti AU mokyklas, programas. Keičiasi ugdymo paradigmos, Keičiais ugdymo tikslai (orienatcija į kompetencijas),Keičiasi požiūris į vaiko asmenybės fenomeną (Targamadzė, 2010): [1]

Alternatyvusis ugdymas, pasak Targamadzės (2010), skirtas:

· Nuo mokyklos atitolusiems jaunuoliams

· Mokiniams, galintiems nebaigti mokyklos

· Mokyklos nebaigimo prevencijai,

· Specialiajam ugdymui ir rizikos grupei priklausantiems jaunuoliams

Pasak Dereškevičiaus P., Rimkevičienės. V., Targamadzės V. (2000) jis skirtas vyresnių klasių (7, 8, 9, 10) mokiniams, nes tai yra antrasis kritinis periodas, kai mokiniai nuolat susiduria su mokymosi sunkumais ir pradeda jau sistemingai nelankyti mokyklos.

Pirmasis kritinis periodas, kai mokiniai susiduria su mokymosi sunkumais yra 3-6 klasės.

Paaugliams, kuriems nemiela mokykla, nes AU neutralizuoja pagrindines pasitraukimo iš mokyklos priežastis: Savarankiškumo siekimas, Nepatenkinami mokymosi rezultatai, Polinkis į praktinę veiklą, noras dirbti, o nesimokyti, Konfliktiški santykiai su mokytojais (Dereškevičius, Rimkevičienė, Targamadzė, 2000).

Mokiniams, kuriems nemiela mokykla, reikia parinkti mokymo turinį: susietą su praktine veikla, tolimesniais tikslais, turintį aiškią kasdieninę prasmę, atsakantį į klausimus: dėl ko jie mokosi, kam mokosi, kodėl mokosi.

Alternatyviojo ugdymo pasirinkimo priežastys yra labai įvairios, tačiau bandoma pateikti tam tikras priežasčių grupes. Alternatyvios mokyklos pasirinkimo priežastys (Vaicekauskienė, 2012)

 


1.1.2 pav. Alternatyvusis ugdymas – kitoks būdas mąstyti ir veikti

1.3. Tradicinės ir alternatyvios (netradicinės mokyklos) skirtumai

Alternatyviojo ugdymo mokyklos skiriasi nuo tradicinio ugdymo mokyklų šiais parametrais: sava vertybine orientacija, ugdymo tikslais, ugdymo filosofija, religine orientacija, pedagoginiu psichologiniu požiūriu į vaiką, reikalavimais pedagogui, savitu ugdymo proceso organizavimu (Netradicinių mokyklų koncepcija, 2001).

1.2.1 lentelė. Tradicinė ir alternatyvi mokykla (pagal S. Valatkienę, 1997, p. 45)

 

Tradicinė mokykla

Alternatyvi mokykla

Dėmesio centre mokytojas

Dėmesio centre vaikas

Pagrindinis tikslas – perteikti baigtines žinias, mokėjimus, įgūdžius

Pagrindinis tikslas – išmokti vaiką mokytis

Ugdymo programos griežtos, formalios, valstybinės

Ugdymo programos unikalios, pakankamai laisvos, kuriamos pačių mokytojų dažnai ir su vaikų pagalba

Metodai teoriniai, klausymosi, vienpusis mokymasis, mažai praktinio mokymosi

Metodų įvairovė, daug euristinių, teoriniai ir praktiniai

Pakankamai sunku individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą

Puikios sąlygos individualizavimui ir diferencijavimui

Griežtas formalus vertinimas

Vertinimas skatinantis, motyvuojantis, dažnai neformalus

Mokykla įsikūrusi tradicinėse geografinėse vietovėse

Mokykla įsikūrusi netradicinėse geografinėse vietovėse

 

Alternatyvios mokyklos bruožai/būdingos savybės, pasak C.M. Lange, S.J. Sletten (2002):

1. Nedidelis mokinių skaičius

2. Tiesioginė mokinių ir mokytojų sąveika;

3. Motyvuojanti mokymosi aplinka

4. Sudarytos galimybės sėkmei

5. Pabrėžiama mokinių sprendimo laisvė

6. Aiškiai apibrėžti mokymosi tikslai

7. Individualizuotos ugdymo programos

8. Integruota teorija ir praktika

Alternatyvios mokyklos bruožai/būdingos savybės (Targamadzė, 2010).

· Specifiniai ugdymo tikslai;

· Tikslinė ugdytinių grupė;

· Pedagogai, kurie turi kitas kompetencijas, lyginant su tradicine mokykla);

· Ugdymo turinys, integruojantis mokinio patirtį, mokymosi programas, metodus, kontekstą, vertinimo būdus, mokymosi priemones;

· Ugdymosi formos

· Ugdymosi metodai

Kokia yra alternatyvi mokykla?

· Valstybinės ir privačios alternatyvios mokyklos.

· Alternatyvios programos, skirtos padėti toje pačioje mokykloje besimokantiems mokiniams skirtingais būdais siekti bendro tikslo.

· Mokymosi strategijų, įsitikinimų ir pagalbinių paslaugų rinkinys, padedantis daryti akademinę, asmeninę ir socialinę bei karjeros pažangą

Alternatyvių mokyklų bei programų tipai: tęstinio ugdymo mokyklos, pagrindų mokyklos, mokykla mokykloje, mokykla be sienų, daugiakultūrės mokyklos, mokymosi centrai, mokyklos magnetai (Raymond E, Morley, 1991).

Tęstinio ugdymo mokyklos. Tokių mokyklų struktūra, kaip teigia R. Morley, leidžia propaguoti konkurencijos neskatinantį, labiau individualizuotą požiūrį į mokymąsi. Šiose mokyklose yra nemažai programų, tačiau kiekvienam besimokančiam mokiniui planas yra sudaromas individualiai. Planuose numatomos reikiamos pagalbinės paslaugos, asmeninė mokinių atsakomybė už lankomumą. Šiose mokyklose pritaikius individualius planus mokinių nuolatinės pažangos ir asmeninės bei socialinės raidos galimybės nėra vertinamos pažymiais.

Pagrindų mokyklos. Tai tokios mokyklos, kuriose yra grįžtama prie pačių mokymo pagrindų bei dėstymo proceso, teigia R. Morley. Tokiose mokyklose vadovauja mokytojas ir griežtos drausmės. Tokio tipo mokyklose, kaip teigia R. Morley, mokiniai yra grupuojami pagal gebėjimus, jų pasiekimai vertinami pažymiais ar raidėmis. Mokyklose galioja sutartinai priimtas aprangos kodas bei yra skiriami namų darbai.

Mokymosi centrai. Tokie centrai siūlo daug įvairių vienoje vietoje sutelktų specialių išteklių ir programų. Daugelis vidurinio ugdymo lygmens mokymosi centrų yra profesinės ar techninės pakraipos ir užsiima profesiniu informavimu, orientavimu bei rengimu. Be to, dauguma šių centrų suteikia akademinių žinių, reikalingų siekiant įgyti profesiją ar toliau mokytis profesinio rengimo įstaigoje, ir siūlo galimybę ugdyti mokymosi gebėjimus (Raymond E, Morley, 1991)

Mokyklos magnetai. Mokyklos siūlo išskirtines studijų programas, skirtas pritraukti visų konkrečioje vietovėje gyvenančių rasių atstovus. Paprastai mokyklos magnetai sutelktus išteklius skiria konkrečiai temai ar dėmesio reikalaujančiai sričiai. Akademinių pasiekimų, menų ir techninių mokslų srityse besispecializuojančios specialiosios mokyklos dažniausiai veikia pradinio ugdymo lygmeniu.

1.4. Alternatyviojo ugdymo įvairovė Lietuvos švietimo sistemoje

Lietuvoje nesusitarta dėl alternatyvaus ugdymo ir alternatyvaus švietimo sampratos. Alternatyvus ugdymas tapatinamas su netradiciniu ugdymu.Netradicinio ugdymo koncepcijoje (2001) nurodoma, kad tokios mokyklos „veikla remiasi savita ugdymo sistema, kurios esminiai elementai – ugdymo tikslai, ugdymo filosofija bei jų sąlygojamos kitos sistemos grandys – pasižymi specifiniais bruožais. Tų bruožų visuma apibrėžia mokyklą kaip savitą, vientisą sisteminį darinį, pedagoginiu požiūriu aiškiai išsiskiriantį tradicinių mokyklų sistemos fone.

Teisinė bazė, reglamentuojanti alternatyvųjį ugdymą Lietuvoje:

Valstybinė švietimo strategija 2003-2012; 2013-2022

Švietimo įstatymas, 2011.

Netradicinių mokyklų koncepcija, 2001

Jaunimo mokyklos koncepcija, 1993, 2005

Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje gairės (projektas), 2007.

Įsakymas dėl netradicinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. 2010.

Įsakymas Dėl Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2004. Nr.: ISAK-761

Įsakymas Dėl Montesori pedagogikos Lietuvoje sampratos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2004, Nr.: ISAK-1009, Vilnius

AU reglamentuoja ir kiti norminiai dokumentai.

Alternatyviosios (netradicinės) mokyklos: Jėzuitų pedagogika grįstas ugdymas; Montesori pedagogika ugdymas; Valdorfo pedagogika ugdymas; Suzuki talentų ugdymas ; Kadetų mokykla; Jaunimo mokyklos.

Jėzuitų pedagogika grįstas ugdymas. Jėzuitų ugdymo tikslas – remiantis jėzuitų švietimo principais, krikščioniškos moralės dvasia kurti bendruomenę, ugdyti tikinčią, visavertę asmenybę, siekiančią socialinio teisingumo ir skiriančią savo gebėjimus visuomenės ir Dievo tarnystei.

Pagrindiniai šios mokyklos uždaviniai:

  • kurti mokyklą, kurios misija, filosofija, organizacinė struktūra, valdymas, kultūra sudaro darnią visumą;
  • supažindinti mokinius ir bendruomenės narius su krikščioniškąja tradicija, sudaryti sąlygas pažinti savo asmenines vertybes ir įgyti religinės patirties;
  • ugdyti turintį krikščioniškojo humanizmo pasaulėžiūrą ir tvirtus dorinius pagrindus, savarankišką, gebantį gyventi laisvėje, atsakingą, išsilavinusį, bendrauti ir bendradarbiauti gebantį, pilietiškai sąmoningą, tvirto charakterio, kultūriškai ir ekologiškai susipratusį, kūrybingą, fiziškai aktyvų ir darnos siekiantį asmenį;
  • ugdyti asmeninį ir bendruomeninį jautrumą teisingumui, skatinti socialinį teisingumą mokyklos, bendruomenės, šalies ir tarptautinių reikalų atžvilgiu; ir t.t

Pagrindinis Montesori mokyklos tikslas –išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengusį nuolatos mokytis, ugdyti savo gebėjimus.

Montesori mokyklos – darželio pavyzdį, tai mokykla – darželis „Žiburėlis“ esantis Kaune. Šioje įstaigoje sudaryta humaniška, rami, vaiką tausojanti aplinka. Aplinka, kurioje gerbiama vaiko asmenybė, kurioje vaikas gali laisvai rinktis ir planuoti veiklą, daryti atradimus, tobulėti, mokytis individualiu tempu. Ugdomas laisvas, savarankiškas, dorovingas žmogus. Pagrindinis dėmesys skiriamas ugdymo proceso įvairovei, vaiko dvasinei plėtrai. Teikiamas ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas. http://www.ziburelis.kaunas.lm.lt/index.php/udaviniai.html

 

 

Valdorfo mokyklos tikslas – išugdyti harmoningą, laisvą ir atsakingą asmenybę, nusiteikusią nuolat mokytis, tobulėti, gebančią kelti sau prasmingus asmeninio, visuomeninio bei profesinio gyvenimo tikslus, pajėgią integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, susiformavusią įsisąmonintą humanistinių vertybių sistemą ir pasiryžusią ja grįsti savo gyvenimą.

Valdorfo mokykloje viskas – pradedant joje kuriama šilta bendravimo aplinka, baigiant ugdymo turiniu ir metodais – orientuota į siekį uždegti vaiką meile mokslui, suteikti jam paskatą ugdytis, puoselėti mokymosi motyvaciją. Siekiama, kad kiekviena pamoka būtų prasminga vaiko dabarčiai ir ateičiai – mokomi dalykai būtų glaudžiai siejami su gyvenimu, vaiko patirtimi.

Žinios pateikiamos ne „sukramtytos“, bet leidžiama vaikui pačiam „skanauti“ atradimą. Stengiamasi išsaugoti vaiko žinių troškulį, palaikyti jo siekį tobulėti, pranokti save, tenkinti estetinius poreikius, užtikrinti ne tik fizinį, bet ir psichologinį saugumą, suteikti galimybę patirti atradimo džiaugsmą – nuostatos mokytis visą gyvenimą pagrindą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymas, dėl Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcijos. Vilnius, 2004. Nr.: ISAK-761.

1993 metų spalio mėnesį įkurtas Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras. Centro nuostatai suderinti su Švietimo ir mokslo ministerija bei patvirtinti Teisingumo ministerijos.Valdorfo (R. Šteinerio) pedagogikos pagrindas visuminis (holistinis) požiūris į žmogų, jo vystymosi ir ugdymo procesą. Laikomasi nuostatos, jog vaikas yra žmogus - fizinio, psichinio bei dvasinio prado vienovė. Todėl galva, širdis ir rankos vienodai svarbios ugdant.Taip vystomi pažintiniai, moraliniai, praktiniai gebėjimai.Ugdantvaiką, atsižvelgiama į jo individualią raidą, asmenybės savybes. Jis vertinamas atsižvelgiant į jo galimybes, jo pažangą, o nelyginant jį su kitais, su "standartu".

Suzuki pedagogika. Suzuki metodas, paties autoriaus pavadintas “Motinos kalbos metodu, pasaulyje paplito daugiau nei prieš 50 metų, o 1996 m. pasiekė ir Lietuvą. Suzuki metodika yra ne vienoje Lietuvos mokyklų. Kaune yra mokykla „Vėtrungė“.

Suzuki mokyklos misija bendromis mokytojų ir šeimos narių pastangomis puoselėjami laimingi, kultūringi ir kūrybingi vaikai, kurių ugdymas grindžiamas humanistinėmis vertybėmis ir įsisąmoninta atsakomybe už asmeninį tobulėjimą.

Sh.Suzuki daro išvadą, kad visos žmogaus galimybės slypi jo viduje, ir tik nuo aplinkos, jeigu dar tiksliau – nuo kūdikį supančių žmonių, priklauso, ar talentas bus atskleistas. Kokia ugdomoji aplinka bus sudaryta augančiam vaikui, tokią jis ją perims.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog didžiausias viltis mokslininkas dėjo būtent į kūdikius – suaugę žmonės, jo pastebėjimu, yra iš dalies arba visiškai praradę prigimtinį imlumą, kurio dėka vaikai gali išsiugdyti bet kurios mokslo ar meno srities talentą.

Viena svarbiausių disciplinų, atskleidžiančių prigimtines žmogaus galias, Suzuki laikė muziką. Kiekvienas Suzuki mokinys muzikuoja bent vienu muzikos instrumentu – net nuo 2-3 metų amžiaus. http://www.vetrunge.kaunas.lm.lt/index.php/mokyklos-veikla

1.5. Alternatyviojo ugdymo sėkmę lemiantys veiksniai ir produktyvusis mokymasis alternatyviojo ugdymo kontekste

Skiriami šie alternatyviojo ugdymo sėkmės veiksniai. Alternatyviojo ugdymo sėkmę lemiantis pagrindinis veiksnys – tikslingas bendradarbiavimas tarp mokytojo ir mokinio (Černeckienė, 2007).Galimybė nesilaikyti standartinių savivaldybėje taikomų veiklos procedūrų. Darbuotojai patys renkasi, o ne paskiriami dirbti su alternatyviojo ugdymo programa. Mokiniai patys renkasi, o ne nukreipiami mokytis pagal alternatyviojo ugdymo programą. Su programa dirbančių darbuotojų nuomonė yra svari parenkant naujus darbuotojus ir mokinius.

Alternatyviojo ugdymo programa yra reali tęstinio ugdymo galimybė ją pasirinkusiems mokiniams, o ne priemonė, kurios imamasi vien tik siekiant parodyti, kad kažkas daroma.

Alternatyviojo ugdymo įstaigos mokiniai ir darbuotojai turi ir savo atskirą erdvę, ir reikšmingą dienos dalį praleidžia dirbdami kartu. Taip užmezgami reikšmingi tarpusavio ryšiai ir sukuriamas priklausymo grupei jausmas. Alternatyviojo ugdymo programos sąnaudos vienam mokiniui gali gerokai viršyti toje pačioje savivaldybėje siūlomų standartinių programų sąnaudas vienam mokiniui.

Alternatyviojo ugdymo nesėkmės veiksniai. R. Morley parengė sąrašą veiksnių, kurie jo manymu lemia nesėkmę alternatyviam ugdyme. Visi išvardinti veiksniai mažina tikimybę, kad mokyklos sudaryta alternatyvi programa duos gerų rezultatų ugdant mokinius. Programą parengė administratoriai, o ne darbuotojai, dirbsiantys pagal ją. Programa „pasiskolinta“ iš kitos ją sėkmingai įgyvendinančios įstaigos ir diegiama beveik be pakeitimų. Daugeliu atvejų mokiniai nukreipiami mokytis pagal alternatyviojo ugdymo programą.

Alternatyviojo ugdymo programa yra paskutinė galimybė mokiniams, nenorintiems būti laikinai išbrauktiems iš sąrašų ar išmestiems iš mokyklos, todėl jie privalo ją „rinktis“. Programa yra baudžiamojo pobūdžio. (Raymond, E. Morley, 1991)

Alternatyviojo ugdymo programa grindžiama naujų programos elementų branduoliu, pavyzdžiui, nauju turiniu ar nauja veikla, tačiau jai būdingos ir visos kitos mokyklinio ugdymo programos ypatybės, išliekančios nė kiek nepakitusios.

Alternatyviojo ugdymo programa suvokiama kaip naujas mokyklos veiklos padalinys arba nauja savivaldybės ugdymo įstaiga, todėl tikimasi, kad ją įgyvendinant bus laikomasi visų ugdymo srityje galiojančių taisyklių, veiklos procedūrų ir susitarimų.

Alternatyviojo ugdymo programa skirta sunkiausiems atvejams ir parengta stengiantis kuo mažiau nukrypti nuo tradicinės mokyklinio ugdymo praktikos. Niekam savivaldybėje per daug nepasakojama apie naująją alternatyviojo ugdymo programą, o mokyklose dirbantys konsultantai ją vertina ne itin palankiai ar net neigiamai. (Raymond E, Morley, 1991)

Tradicinės mokyklos Lietuvoje turi galimybes artėti prie alternatyvių mokyklų, nes:

Mokinių skaičius mažinamas arba mažėja; Sutelkiamas dėmesys į tikslą, temą ir metodų atlieptį; Didinamos mokytojo ir mokinio galimybės rinktis; Kuriama mokyklos bendruomenė; Aktyvinami mokiniai; Keičiamas vertinimas.

Produktyviojo mokymosi atsiradimas Lietuvoje yra įrodymas, kad tradicinės mokyklos Lietuvoje turi galimybes artėti prie alternatyvių mokyklų. Galbūt ateityje, įsigalėjus tradiciniam ugdymui, šiandien tradicinės mokyklos taps ateityje alternatyviomis mokyklomis. PM yra diegiamas Lietuvoje projekto „Alternatyvusis ugdymas“ rėmuose (ŠMM ŠAC).

Produktyvusis mokymasis (PM), kaip alternatyvusis ugdymas Lietuvos švietimo sistemoje ir kaip ugdymo inovacija bus išsamiai analizuojamas kitose temose, tačiau tikslesniam jo supratimui yra būtina bendroji alternatyviojo ir netradicinio ugdymo samprata. Remiasi J. Diuji, L. Vygotskio, Ruth Cohn, K. Rodžerso teorinėmis nuostatomis.

Produktyvusis mokymasis skirtas 9–10 klasių mokiniams, kurie turi mokymosi sunkumų, yra patyrę mokymosi nesėkmes, yra „pavargę nuo mokyklos”, ar tiesiog nori „mokytis kitaip".

Tai bendrasis ugdymas, o ne profesinis mokymasis. Tai individualus, integruotas, paremtas mokinio poreikiais ir galimybėmis ugdymo turinys, konstruojamas drauge su mokiniu. Dalis ugdymo proceso yra organizuojama mokykloje, o dalis kitose erdvėse- mokinio savanoriškai pasirinktose praktinio mokymosi vietose.


Klausimai savitikrai

§ Kokios yra pagrindinės alternatyviojo ugdymo atsiradimo priežastys?

§ Kuo skiriasi alternatyvusis ugdymas skiriasi nuo netradicinio ugdymo?

§ Koks ugdymas (alternatyvusis at netradicinis) yra įteisintas Lietuvos teisės aktuose? Išvardinkite kelis iš jų?

§ Kokie esminiai skirtumai tarp tradicinio ugdymo ir alternatyvaus ugdymo?

§ Kokie yra alternatyviojo ugdymo įgyvendinimo sėkmės veiksniai?

§ Kas gali nulemti nesėkmingą alternatyviojo ugdymo įgyvendinimą?

§ Kokios netradicinio ugdymo koncepcijos yra įgyvendinamos Lietuvoje?

§ Kaip Lietuvos švietimo sistemoje atsirado produktyvusis mokymasis?

§ Kokie projekto „Alternatyvusis ugdymas“ tikslai ir pagrindinės veiklos kryptys?

Savarankiškos užduotys

§ Susipažinkite pasirinktinai su alternatyviojo ugdymo mokyklomis Lietuvoje ar užsienyje (Somerhill Anglijoje, Demokratinio ugdymo Vokietijoje ir kt.) apsilankydami šių mokyklų svetainėse, naudodamiesi literatūros šaltiniais ir šių mokyklų pristatymo Lietuvoje video įrašais ir parenkite mokyklos pristatymą (Power Point formatu).

§ Pateikite dešimt jus dominančių klausimų pasirinktinai: mokyklos vadovui/mokytojui/mokiniui/mokinio tėvams.

Naudotos ir rekomenduojamos literatūros sąrašas

1. Bliss f. (2008). Uber das traditionale Schusetiing hinaus – Lernen im Kontext Produktiven Lernens. In Teihaben an Schule by Thomas Rihm. Wiesbaden: VS Verlag fur Socialwissenshaften.

2. Civinskas R., Levickaitė V., Tamutienė I. (2006), Vengiančių lankyti mokyklą vaikų problemos ir poreikiai: monografija. Vilnius: Garnelis

3. Černeckienė J., (2007) Socialinė pedagogika. Marijampolė: Marijampolės kolegijos leidybos centras

4. Černiauskaitė N. (2012).Alternatyvi mokykla: samprata ir kriterijai//Acta Paedagogica Vilnensia, 2011, 27.

5. Dereškevičius P., Rimkevičienė. V., Targamadzė V. (2000). Mokyklos nelankymo priežastys. Monografija. Vilnius: Žuvėdra.

6. Fizzell, B. Personal communication via letter. Edu-Serve,Vancouver, 1990. Raymond E, Morley, Ed., D. AlternativeEducation. August 1991

7. Hussein Lucas (2013). Ugdymo revoliucijos vaikai. Iš liberaliausios Anglijos mokyklos. Vilnius: Euroknyga

8. Ron Miller. Ron Miller, A Brief History of Alternative Education Šaltinis:http://www.educationrevolution.org/history.html.

9. Netradicinio ugdymo koncepcija. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 kovo 5 d. įsakymas Nr. V-299 http://www.smm.lt/uploads/documents/Svietimas_ikimokyklinis/nu_koncepcija.pdf

10. Produktyvaus mokymosi modelis ( 2010) .Vilnius: LR ŠMM ŠAC. Prieiga per internetą: http://www.alternatyvu­sugdymas.lt/wp-content/uploads/2009/12/Produktyviojo-mokymosi-modelis.pdf]

11. Productive Learning – from Activity to Education. A contribute to school reform in secondary education (2009) Berlyn:IPLE.

12. Productive learning and international school development. Symposium in Berlin on 4th November 2011. Berlin: IPLE.

13. Produktyviojo mokymosi tvarkos aprašas. Projektas. 2013

14. Raymond E, Morley, Ed., D. Alternative Education. August 1991.

15. Savitos mokyklos: netradicinės, alternatyvios ar tiesiog kitokios? 2012, rugsėjis Nr. 15 (79)http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Savitos-mokyklos.pdf

16. Švietimo įstatymas 2011, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395105&p_query=&p_tr2=

17. Targamadzė V. (2010). Alternatyvi bendrojo lavinimo mokykla: mokyklos naratyvo kontūrai. Vilnius: VU leidykla www.alternatyvusugdymas.lt